Greito Gyvenimo Lti Pokalbiai

„Nei kūryboje, nei gyvenime neplaukiu prieš srovę. Jei susiklosto nepalanki situacija, „apkabinu“ ją, prisijaukinu ir bandau su ja bendradarbiauti“, – naujame epizode apie nežinomybę ir netikėtumus įvairiuose gyvenimo scenarijuose sako menininkė, muzikantė Lina Lapelytė. Su šiuolaikinės operos „Saulė ir jūra (Marina)“ bendraautore kartu pažiūrime į nežinomybės, rizikos ir nerimo kupinas situacijas kūrybiniuose procesuose ir dabar, pasaulinės pandemijos metu. Lina sako, kad įgyvendinti savo kūrybinę viziją 100 procentų taip, kaip buvo sumanyta, beveik neįmanoma, tačiau būtent tie kompromisai kartais sukuria dar įdomesnius rezultatus. Galbūt galime kažko išmokti iš kūrėjų gebėjimo lanksčiai, kūrybiškai prisitaikyti ir priimti įvairiausius iššūkius bei pritaikyti tai kebliose savo kasdienybės rebusuose? Pokalbio su Lina Lapelyte klausyk Spotify, iTunes, podkastų klausymosi programėlėse, 15min Klausyk ir karalaite.com/linalapelyte  Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir epizodą gauk anksčiau nei kiti patreon.com/leti

„Kai kas sako, kad autentiškumo nebeliko ir viskas yra kažkokia prasme simuliacija. Vis tik galbūt pagrindinė priešprieša čia yra pasitikėjimas – jei viską galima suklastoti, niekuo nebepasitikime. Kadangi informacijos labai daug ir nebežinome, kuo pasitikėti, intuityviai pradedame pasitikėt tuo, kas sako tai, ką norime girdėt,“ – kalbėdamas apie tikrumo pasimetimą „deep fake“ ir kitų simuliacijų amžiuje, svarsto estų kultūrologas ir rašytojas Rein Raud. Pokalbis nepadeda rasti teisingų atsakymų, priešingai – primena, kad laisvas žmogus neturėtų tikėtis lengvų pasirinkimų ar sprendimų. O net ir padarius tuos sudėtingus ėjimus, gali tekti prisiimti atsakomybę už savo pačių klaidas ar kilusius iššūkius. Čia R. Raud taikliai primena žymaus 20 a. prancūzų filosofo Jean-François Lyotard‘o mintį: „Nenorėkite, kad būtų paprasta. Paprasta jau buvo”. Panašu, kad ji labai tinka mūsų laikams. Pokalbio su Rein Raud klausyk Spotify, iTunes, podkastų klausymosi programėlėse, 15min Klausyk ir karalaite.com/reinraud  Prisidė

„Galimybę sustoti ir kokybiškai išnaudoti šitą sustojusį laiką kaip galimybę pokyčiams turės vidurinės arba aukštesnės klasės žmonių grupė, kurių socio-ekonominė padėtis leidžia jiems šį etapą išgyventi be didesnio streso“, – svarstydama, ar karantino laikotarpis galėtų būti naudingas asmeniniam tobulėjimui, pastebi sociologė, VU dėstytoja Milda Pivoriūtė. Dažniausiai pasaulį matome per savo individualią prizmę, o užklupus bėdai, pirmiausia sprendžiame sau ir savo artimai aplinkai aktualiausias problemas. Pokalbyje su Milda mėginame į krizės padarinius pažiūrėti plačiau – su kokiais sunkumais susiduria įvairių socialinių grupių žmonės, kokios nelygybės šiuo laikotarpiu ryškėja, kaip toks laikas gali padėti permąstyti savo pačių ir aplink mus esančių, iki šiol galbūt per mažai įvertintų žmonių gyvenimus. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti patreon.com/letipokalbiai Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Montažo redaktorė – Kata Bitowt Muzika – Filipe Raposo Podkasto

„Epidemijos ir panašių situacijų atveju valstybė įgyja labai svarbią rolę, įskaitant ir rolę griežčiau kontroliuoti mūsų gyvenimus. Tam tikros mūsų teisės bus apribotos, bet aišku labai svarbu, kad tos apribojimo praktikos paskui būtų atšauktos“, – teigia Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius, rašytojas Justinas Žilinskas. Pasaulinės pandemijos scenarijuose daugelį neramina padidėjusi mūsų privataus gyvenimo kontrolė, griežtėjantys draudimai, privatumą pažeidžiančių įstatymų svarstymai. Kyla diskusijos, kur yra peržengiamos ribos, kada kyla grėsmė demokratijai, ar saugoma pamatinė mūsų teisė į laisvę? Pokalbyje su teisės profesoriumi šiuos neraminančius klausimus ir apžvelgiame – kokie apribojimai neišvengiami ir kokius žingsnius privalėsime dėti patys, norėdami apginti savo teises. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> www.patreon.com/letipokalbiai Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Montažo redaktorė – Kata Bitowt Muzika – Filipe Raposo

“Self interest or individualism is about prioritising the self as the vehicle to progress society. Whereas self care is about understanding that I need care in order to continue to be selfless,” human geographer Oli Mould notes, while sharing his ideas about a healthy way of shaping common, empathetic society and finding our role in it. Is creativity being abused by capitalism? How can subcultures recreate the city? Is progress always a positive term? Does society exist at all or is it just a crowd of individuals? Eventually, how do we include the ones who harm us? We touch an array of broad subjects which in the end sum up to a rather rhetorical key question – what's a healthy way of co-existing? Oli Mould is a researcher and a lecturer in Human Geography at Royal Holloway, University of London. He has recently published a book „Against Creativity“. Interview, editing and visual art by Urte Karalaite Music by Filipe Raposo This episode is part of a limited series with foreign speakers brought to you by law f

„Situacija, į kurią pakliūname prieš savo valią, yra sveika kūrybingumui atsirasti arba pabusti. Ji reikalauja kažkokio sukimosi, galvojimo, ieškojimo – neordinarumo, nes staiga seni metodai nebeveikia. Standartinis žmogaus santykis su į jį besirėžiančiomis problemomis – susiimti už galvos ir dejuoti, bet kiek ilgai tu gali dejuoti?“ – naujame epizode į dabartinės mūsų situacijos ir kūrybingumo santykį žvilgteli komunikacijos specialistas, kūrybingumo dėstytojas Tomas Ramanauskas. Atsispyrę nuo šių dienų aktualijų pasaulinės pandemijos akivaizdoje, pokalbyje pergalvojame, kaip platus ir kūrybiškas mąstymas gelbsti krizinėse situacijose ir kokį impulsą kuria reali grėsmė ar visiškai naujas, nepatirtas scenarijus, kuriam naviguoti dar neturime jokių įrankių. O galbūt nepatogi situacija, kai viskas, rodos, griūna būtent ir yra puiki terpė kažkam kurtis? Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> www.patreon.com/letipokalbiai Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Mont

„Mūsų saugumas susijęs su žinojimu, kad viskas bus taip, kaip aš galvoju, kad bus ir jeigu viskas daugmaž taip ir vyksta, aš jaučiuosi saugus. Jeigu staiga kažkas gyvenime atsitinka nebe taip kaip aš tikiuosi, smegenyse įsijungia pavojaus varpas, kuris sako, kad kažką reikia daryti, kad jaustumėmės saugūs“, – apžveldamas dabartinę ore tvyrančią nerimo būseną, sako gydytojas, psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Pokalbyje žvilgtelim į žmogų, jo reakcijas ir būsenas, iššauktas netikėtų pastarųjų savaičių įvykių ir radikalių pasikeitimų mūsų gyvenimuose. Lengvumo, supratimo ir žinojimo suteikiantys pasvarstymai su Dainiumi, tikėtina, leis šiek tiek lengviau įkvėpti ir prisijaukinti naują, nepažintą ir mus visus šiek tiek bauginantį laiką.  Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> www.patreon.com/letipokalbiai Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.

„Žmonėms reikėjo autoriteto, bet sociologai pastebi, kad šiuolaikinėse visuomenėse santykis su juo yra pakitęs – dažniausiai autoritetas žmogui yra jis pats“, – naujame epizode pastebi religijos sociologė, VDU profesorė Milda Ališauskienė. Galvojant apie religijas, man kyla keisčiausių klausimų – o kas nutiktų, jei religijų visai nebūtų? Sociologės manymu, tokiu atveju jų vietoje atsirastų kažkas kita. Egistenciniai klausimai ir prasmės paieškos žmogų neramino visais laikais. Šiandien žmogus plačiai renkasi, kuo tikėti – vienu ar kitu Dievu, savimi, Valstybe, sudievintu charizmatišku kaimynu ar viešu asmeniu. Jei atsakymų ir autoriteto ieškojime už savo paties ribų – ar tai lengvesnis pasirinkimas? Pokalbyje taip pat paklibiname keletą prieštaringų ir nepatogių su religijomis persipynusių temų – ideologijų ir politikos įtaka religijai, moters vaidmuo katalikybėje, seksualumo ir kūniškumo paieškos įvairiose religijose... Klausti, dvejoti ir mėginti suprasti svarbu – tik taip galime neapsiriboti stereotipiniais

„Laisvė, kurioje viskas leidžiama, nėra geriausia laisvė. Geriausia laisvė ta, kuri eina kartu su atsakomybe“, – naujame epizode sako istorikas, VU docentas Tomas Vaiseta. Pokalbyje su jaunosios kartos istoriku svarstome, ar šių dienų žmogus, įpainiotas į vartotojišką kapitalizmo mechanizmą, individualizmo ir konkurencijos kultą, apsuptas pagundų ir priklausomybių grėsmių, moka gyventi laisvėje? Dvejojantiems politikai laiks nuo laiko pasiūlo problemas spręsti draudimais ir apribojimais. Tuo tarpu Tomas Vaiseta pokalbyje sako, kad tik laisvėje išvis galime diskutuoti, ką reikėtų daryti vienoje ar kitoje situacijoje, ir tik laisvėje žmogus gali ugdyti savo gebėjimą, atsakomybę kontroliuot pats save. Prabėgus 30–čiai metų po mūsų šalies nepriklausomybės atgavimo, smalsu retrospektyviai peržiūrėti tą laisvėjimo procesą ir jame veikiantį žmogų. Kokią laisvės tradiciją kuriame? Kaip laisvose diskusijose ir dvejonėse lipdome savo atsakomybes ir rolę visuomenėje? Kokią vietą nepriklausomoje valstybėje užima kiekvien

„Nuomonė yra tam tikras įsitikinimas, į kurį jau esi įdėjęs darbo: domėjęsis faktais, gretinęs juos. Tik tokia nuomonė yra vertingas dalykas. O jeigu tai tiesiog „man šitas nepatinka ir negaliu paaiškinti, kodėl“ – čia ne nuomonė, tai lengvabūdiškas požiūris,“ – naujame epizode sako žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Dažnai susimąstau, kad bene vienintelis būdas švelninti savo ribotumą ir išvengti sustabarėjimo – išgirsti kitą žmogų, kitą nuomonę, kitus argumentus. Atsivėrimas, svarstymai ir abejonės padeda augti ir judėti. Tuo tarpu kategoriškumas ir nepajudinamas įsitikinimas vis tvirčiau prismeigia toje pačioje vietoje.   Būtent tai pokalbyje su Liudvika ir bandome užčiuopti – kas kuria mūsų stiprybę, vidinį branduolį ir kada plastiškumas, gebėjimas išgirsti kitą ar prisitaikyti leidžia augti? Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> www.patreon.com/letipokalbiai Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso re

„Bandydamas apdoroti ir priimti nuolatinį informacijos srautą, žmogus gali patirti chronišką stresą, kuris turi pasekmių visam organizmui. Pagreitintu režimu visą laiką dirba dauguma mūsų sistemų, išeiname iš fiziologinio komforto ribų. Tokiu būdu, kalbant buitiškai, vyksta elementarus susidėvėjimas”, – naujame epizode sako neurobiologas, Vilniaus universiteto profesorius Osvaldas Rukšėnas. Aiškindamas mūsų smegenų, sudėtingiausios pasaulyje sistemos, veikimo principus, profesorius juos iliustruoja palyginimais su automobilio mechanika. Tačiau esminis skirtumas tikriausia čia toks, kad žmogaus organizme, skirtingai nei automobilyje, veikia daugybė plastiškų, nenuspėjamų ir individualių detalių, kurios konkrečių atsakymų nebūtinai mums nori ar gali pateikti.   Neurobiologas sako, kad vienintelis būdas susitaikyti su atsakymų aptakumu ar nuolatiniu kismu yra reliatyvumo priėmimas. Šiandien žaidžiame su tuo, ką turime ir suprantame. Ryt galbūt iš viso to juoksimės, bet vakar dieną prisiminsim kaip be galo įdomų

„Keblesnis klausimas atsiras, kai reikės pradėti taikyti moralines taisykles autonominėms sistemoms – save vairuojantiems automobiliams, dronams, kurie autonomiškai naudos ginklus, ir kokiu būdu čia skirstysime moralinę atsakomybę?“ – svarsto filosofas Vilius Dranseika. Drąsios ir smalsios filosofo mintys padeda paklaidžioti svarstymuose apie dirbtinio intelekto kūrinius bei jų santykį su moraline atsakomybe, kalte. Pokalbyje kvestionuojam ir prigimtinį žmogaus gėrį, kuris dažnai mums atrodo tarsi savaime suprantamas. Galiausiai, ar žmogus siekia būti moraliai geru, o gal tik nori atrodyti ne blogesniu nei kiti? ⁣⁣⁣⁣⁣Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> www.patreon.com/letipokalbiai Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“ Pokalbio su Vilium Dranseika klausyk Spotify, iTunes, Apple podcasts, Google podcasts, 15min K

„Baudimo sistema labai gaji, bet skatinti žmogaus nelabai norima. Man pirmiausiai norisi žmogų kelti į viršų, nes jis ir taip yra dugne“, – sako Pravieniškių pataisos namų resocializacijos centro specialistė Jūratė Danielė, pastebėdama paralelę tarp vaikų auklėjimo ir darbo su nuteistaisiais. Nepailstančio tikėjimo žmogumi kupina pašnekovė vyrų įkalinimo įstaigoje dirba daugiau nei 10 metų. Nepaisant gajaus silpnosios lyties stereotipo maskulinistinėj kalėjimų sistemoje, Jūratė ne tik nepalūžo ir nepasidavė jos pinklėms, bet ir sunkiai kovojo už savo tikslus siekti pokyčio bei griauti barjerus tarp pareigūno ir nuteistojo.   Nors aplinkiniai vis klausia, kam jai to reikia, Jūratė vietoje atsakymo iškelia retorinį „kas kitas, jei ne aš?“ ir bene kiekvienu savo žingsniu paneigia mums įprastą „vienas lauke ne karys“. Šiuo metu pataisos namų priklausomybių reabilitacijos centre dirbanti pašnekovė pastebi, kad daugelį žmogaus emocinių blokų griauna nuoširdumas ir parodytas noras išgirsti bei įsiklausyti. ⁣⁣⁣Prisid

„Parašęs tezę, galiu čia pat parašyti jai antitezę ir lygiai taip pat pagrįsti. Gyvenime nėra nieko baisiau nei žmogus, kuris rėkia, kad jis yra 100% teisus“, – naujame epizode sako žurnalistas Rimvydas Valatka. Pokalbio pradžioje pašnekovas išsiduoda, kad nepatogių klausimų, jo manymu, nėra, o apie gyvenimą kalbėtis net įdomiau nei apie politiką, todėl kartu drąsiai persvarstom abejonių vertę, žmogaus siekį būti teisiu, silpno ir nuodėmingo žmogaus trauką kurti gera sau kitų sąskaita, puikybę, atsiprašymo ir klaidos pripažinimo keblumą, nuolatinio alkio svarbą, trauką nežinomybei, blogį, kuris vyksta kasdien ir gėrį, kuris vieną dieną ateina iš principo. Rimvydas Valatka mums lyg ir pažįstamas iš viešų pasisakymų, tačiau aštrumo ir kritikos nebijantis žurnalistas šiame pokalbyje atskleidžia mums menkiau pažįstamas savo puses. Tai primena apie natūralų ir be galo žavų kiekvieno žmogaus daugiasluoksniškumą ir nesibaigiamybę. Kai jau manome, kad žinome viską, pasaulis ima ir nustebina! ⁣⁣⁣⁣⁣Prisidėk prie podkas

Podkastas gyvas tik klausytojų dėka! Ačiū jiems, kad galime tokiais pokalbiais dalintis su visais. Iki podkastui kurti reikiamos sumos dar šiek tiek trūksta. Prisidėk ir gauk epizodus anksčiau nei kiti -> patreon.com/letipokalbiai „Keblėja patys fundamentaliausi dalykai, kurie visąlaik buvo pakankamai aiškūs. Kai esi kasdien paniręs technologijose, labai retai susimąstai apie tuos kritinius lūžio taškus. Kai tavęs paklausia, ar čia tavo draugas, pagalvoji „o kas yra draugas?“ – technologijų ir skaitmeninių įrankių indėlį į mums įprastas reikšmes permąsto semiotikas ir rinkodaros strategas Andrius Grigorjevas. Taip jau yra, kad mažiausiai dėmesio kreipiame į mums įprastus dalykus ir veiksmus. Tai atrodo natūralu. Nekvestionuojame, kaip keitėsi tarpusavio santykis į mūsų gyvenimus įsipynus telefoniniams pokalbiams. Dabar žmones jungia dar daugiau skaitmeninių bendravimo formatų ir formų, kurie mums diktuoja sąlygas ir taisykles, dažnai palengvindami realybėje vis sudėtingėjantį bendravimą. Dvilypis pašnekovo

Podkastas gyvas tik klausytojų dėka! Ačiū jiems, kad galime tokiais pokalbiais dalintis su visais. Iki podkastui kurti reikiamos sumos dar šiek tiek trūksta. Prisidėk ir gauk epizodus pirmas -> patreon.com/letipokalbiai „Pyktis, man atrodo, labai svarbus dalykas, padedantis pasirūpinti savimi ir apsisaugoti nuo kažko. Gebėti įvardyti, kad pyksti ir kad tau tai nepriimtina yra tiesiog būtina sąlyga gyventi laimingai ir sveikai“, – naujame epizode sako rašytoja ir dramaturgė Teklė Kavtaradzė. Vos susitikę su Tekle ir persimetę keliais žodžiais, supratom, kad atėjom su panašiais klaustukais galvose ir pažįstamomis emocijomis. Pokalbio planas, lūkesčiai ir vizijos nusistūmė į šoną ir griebėm kartu narstyti visiems pažįstamus mūsų visų pamatus. Kurie niekada nedings iš mūsų santykių su kitais aktualijų, nes dialogo procesualumas tuo ir žavus. Iš vienos pusės, tarsi viskas keičiasi, augame, tobulėjame, mokomės. Iš kitos, vėl ir vėl grįžtame į tuos pačius taškus ir peržiūrime viską iš naujo. Gal kaskart vos kitu

Podkastas gyvas tik klausytojų dėka! Ačiū jiems, kad galime tokiais pokalbiais dalintis su visais. Iki podkastui kurti reikiamos sumos dar šiek tiek trūksta. Prisidėk ir gauk epizodus pirmas -> patreon.com/letipokalbiai „Kai žmogus pradeda galvoti ir veikti, kad jo „aš“ baigiasi ties jo kūnu, rūbais, banko sąskaita, jo butu ir jo šeima, prasideda dekadencija“, – sako investuotojas Alvydas Žabolis, mąstydamas apie bendruomenės veikimo principus. Šįkart epizodo svečias padeda plačiau žvilgtelti ne tik į visuomenę, kaip į kartu kuriantį organizmą, bet ir į organizaciją bei žmonių tarpusavio santykius stiprinančias vertybes. Platus matymas – neabejotinai vienas vertingesnių pašnekovo gebėjimų, neleidžiantis užsidaryti individualių poreikių tenkinimo ratuose.  Alvydas pakviečia pagalvoti, koks žmogus vertingas šių dienų bendruomenei. Kuo svarbus emocinis intelektas ir gebėjimas bendradarbauti? Kaip idėjų hierarchija keičia santykį organizacijoje? Galiausiai, ką žmogui duoda jį supančios ribos? Interviu, montažo

Podkastas gyvas tik klausytojų dėka! Ačiū jiems, kad galime tokiais pokalbiais dalintis su visais. Iki podkastui kurti reikiamos sumos dar šiek tiek trūksta. Prisidėk ir gauk epizodus pirmas -> [patreon.com/letipokalbiai] (https://www.patreon.com/letipokalbiai) „Jei atsilieki vartojimo sistemoje, pradedi jausti diskomforto jausmą, iš kurio neva gali tik išsipirkti“, – apie įsisukimą į kapitalizmo sukurtus vartojimo mechanizmus sako filosofas Nerijus Milerius. Nors kasdienybės, nuobodulio, rutinos temos kadaise matytos kaip menkavertės, XX a. tapo kone revoliucinėmis ir drąsiai įsiveržė į meno, literatūros ir kitas sferas. Filosofą Nerijų Milerių traukia būtent tai, ką patiriame ir kame gyvename kasdien.  Atsispyrę nuo šios temos, neišvengiamai priartėjame prie kapitalizmo santykio su kasdienybe. Kapitalizmas siūlydamas įsigyti įvairiausių iš kasdienybės išlaisvinančių patirčių, mus vis skatina nuo jos bėgti, tik ar tos ribos, atskiriančios pilką kasdienybę nuo turiningo laisvalaikio, nėra sukurtos tos pači

Podkastas gyvas tik klausytojų dėka! Ačiū jiems, kad galime tokiais pokalbiais dalintis su visais. Iki podkastui kurti reikiamos sumos dar šiek tiek trūksta. Prisidėk ir gauk epizodus pirmas --> [patreon.com/letipokalbiai] (www.patreon.com/letipokalbiai) „Tu esi laisvas, niekas neturi tau aiškinti, kad turi eiti į bažnyčią ar išpažinties“. Tokiais žodžiais brolis Evaldas nustebino jaunuolį, kurio mama paprašė kunigo liepti sūnui eiti išpažinties. O apstulbusiai mamai pridūrė „kada jis pats nuspręs, tada ir ateis.“ Už savaitės jis atėjo pats. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, brolis pranciškonas Evaldas Darulis sako, kad savo pašaukime jis siekia nemoralizuoti ir neaiškinti, ką žmogus turi daryti ir kaip gyventi. Brolis Evaldas tiki, kad horizontalus bendravimas kuria žymiai didesnę vertę, o brolių pranciškonų pašaukimas yra būti žmonių draugais, ne statyti save aukščiau jų. Su broliu Evaldu kalbamės apie neturėjimą nieko savo, pinigus, nuolankumo jėgą, didžiausias žmogaus baimes, LGBT+

„Jei būčiau prisiėmusi atsakomybę už visus tuos bėdų prisidirbusius žmones, gal seniai būčiau numirusi, nes prisiimti tokią naštą yra labai sudėtinga ir neteisinga. Iš tikrųjų kito žmogaus gyvenime iš esmės negali pakeisti nieko, jei jis pats neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą,“ – sako viena iš Kalinių globos draugijos atkūrėjų Milda Bliumenzonienė, beveik 30 metų dirbanti su kaliniais ir jų artimaisiais.   Milda ne tik teoriškai, bet ir praktiškai patyrė „bausmę“, kurią gauna kalinčiųjų šeimos nariai ir artimieji. Prieš daugybę metų ji laukė iš nelaisvės grįžtančio savo mylimojo. Ir sulaukė. Nors kančia ir noras būti su artimu žmogumi slėgė, tikėjimas ir bendravimas laiškais ją stiprino. Kaip ji pati sako, tas laikotarpis ją augino.   Su Milda kalbame apie laukimą, besąlygišką tikėjimą žmogumi, atleidimą, limituotą pagalbą kitam ir apie žmones, kurie su geromis emocijomis tiesiog nėra susipažinę, kuriems laisvė nėra vertybė ir apie tuos, kurie net būdami nuteisti iki gyvos galvos nepraranda vilties vėl